Norvegijos Nacionalinę dieną Rogalando lietuviai šventė kartu su norvegais

Gegužės 17 dieną, Rogalando lietuvių bendruomenė, dalyvavo Norvegijos Nacionalinėje šventėje. 16:00 valandą rinkosi komunos paskirtoje vietoje  ir ruošėsi kartu su visais šventės dalyviais eiti eisenoje pagrindinėmis Stavangerio gatvėmis. Vieni kitiems veidą dažė geltonos, žalios ir raudonos spalvos linijomis, tikrino ar tvarkingai atrodo rūbai, lietuviškas tautinis kostiumas. Kas būreliais fotigrafavosi,  kas asmenukę darėsi.  Prieš pajudant eisenoje, vadinamoje - žmonių traukinys,“Folketoget”, pasidarė bendrą nuotrauką. 

Norvegai šią šventę, konstitucijos dieną, kurią paskelbė 1814 metais, švenčia su dideliu pasididžiavimu. Vyksta įvairūs renginiai. Groja orkestrai. Mieste šurmuliuoja minios žmonių.  Norvegiškų vėliavų jūra nusidriekia ištisomis gatvėmis. Dauguma norvegų į aikštes išeina su savo tautiniu kostiumu “Bunad”, pasipuošę savo vėliavos: raudonos, baltos ir mėlynos spalvų atributais. Vieni kitus sveikina “Gratulere med dagen”(sveikinu su diena).

Lietuviai ėjo su savo bendrijos vėliava ir lietuviškomis, norvegiškomis vėliavėlėmis. Žmonių minios, sudariusios gatvėse nenutrūkstamą koridorių, stebėjo žygiuojančius. Eisenoje dalyvavo apie 90 įvairių organizacijų. Kadangi  Lietuviai pirmą kartą oficialiai dalyvavo šventėje, norvegai labai smalsiai žiūrėjo į tautinius kostiumus, ir stengėsi atpažinti, kokią šalį atstovauja. Kadangi Stavangeris daugiatautis miestas, tai ir dalyvavimas internacionalinis. Gerai eiti už tailandiečiaų. Visą kelią jie linksminino muzika, šokiu, sveikindami žiūrinčius.  Karštu temperamentu audrino, o jų pelnyti aplodismentai, palydėdavo šiaurietiškesnius lietuvius.

Norvegai labai daug dėmesio skiria vaikų patriotiniam ugdymui. Neretai išvysi vaikus aprengtus tautiniais rūbais, bet nei vieno šventėje dalyvaujančio vaiko, neišvysi nepapuošto Norvegiškos vėliavos spalvomis. Vaikai pratinami dalyvauti  visuomeniniame gyvenime. Jie net turi savo atskirą Nacionalinės dienos minėjimo dalį - vaikų traukinuką, vadinamą “Barnetoget”.  Su tėvais ir mokytojais atsovauja savo mokyklas. Su treneriais, uniformuoti, sporto komandas. Vaikų organizacijos nešasi vėliavas ir eina su savo vadovais. Sveikina dalyvius ir  žiūrovus skanduodami įvairiausius šūkius, dainuoja dainas, mojuoja vėliavomis ir ploja rankomis džiaugdamiesi savo valstybe. Nesibaigiantis energijos užtaisas.

Pasiteiravus komunos atstovų, kaip pavyko šventė, jie buvo labai patenkinti lietuvių dalyvavimu ir kvietė kartu švęsti kitais metais.  Lietuvių bendruomenės dalyvavimu, detalių derinimu rūpinosi Linas Tautkevičius ir Zenonas Mačiulaitis. Nuostabų įspūdį palieka matant laimungus, pakiliai nusiteikusius žmones ir dalele prisidedant, prie jų gražių emocijų.

Norvegija viena iš pirmųjų valstybių pripažino Lietuvos Nepriklausomybę. Finansuoja Lietuvoje kalėjimų statybas, architektūrinių pastatų, turinčių išliekamają kultūrinę vertę, restauravimą. Su NATO misija saugoja mūsų šalies oro erdvę. Pastatė suskystintų gamtinių dujų laivą - saugyklą “Independence” ir padėjo užsitikrinti energetinę nepriklausomybę.  Norvegija draugiška šalis.

Zenonas Mačiulaitis

Nuotraukos Lino Tautkevičiaus ir Juliaus Miltenio

Motinos dienos minėjimas Rogalande

Gegužės 8 buvo tikra renginių apgultis Rogalando lietuviams.

Ryte vyko motinos dienos minėjimas, kartu su “Arti” aktoriais J. Gailiūte, D. Vengeliu ir garsistu, J. Ladyga. Įsidienojus, mono spektaklyje “Tėtis”, publiką džiugino aktorius R. Rudokas. O saulei pakrypus vakarop, dar vikingų laikus menančioje senojoje Solos bažnyčioje,  koncertavo Sandneso norvegų vyrų choras “Sandneskameratene”, vadovaujamas dirigento S. Trepekūno. Koncerte taip pat saksafonu grojo A. Jonaitis, pianinu A. Ivaškevičius, mušamaisiais R. Trepekūnienė ir nuostabiu sopranu džiugino G. Titlienė.

Nenorėdamas išsiplėsti, aprašysiu pirmąjį renginį.

11 valandą, saulutei šviečiant ir šiltam vėjeliui pučiant, su pakilia nuotaika vaikai ir tėveliai rinkosi į Maudlando mokyklą, Hommersake. Žinojimas apie staigmeną, kurią atsivežė aktoriai iš Lietuvos, smalsumu kankino susirinkusius. Mokytojos kaip nujausdamos, neleido kankintis nei mažiems nei dideliems. Aktorių pasirodymą perkėlė į renginio pirmą planą. Pradžioje prasidėjo Flash mob repeticija. Kai ši užduotis buvo įvykdyta ir šokis sušoktas, prasidėjo pasakos “Saulės išvadavimas”, repeticija.  Žiūrovai tapo dalyviais. Matavosi, rengėsi įvairiausiais kostiumais, kartojo vaidmenų veiksmus ir užduotis. O kai vaidmenyse pradėjo savim pasitikėt... scenoje patekėjo saulė. Ji negailėdama žarstė savo šviesius gerumo spindulius kur tik  gyvybę surado. Scenoje besisukdamos išdygo aguona, ramunė. Nykštukas blaškydamasis barstė gėrio sėklas. Atbėgo kiškučiai su kiškiene, egzotiški paukščiai su paukštiene. Ir staiga šią harmoniją nutraukia baisios trigalvės pabaisos riaumojimas.  Pabaisa išblaško visą gražiąją kūriniją ir įkalina saulę.  Bet kur buvę, kur nebuvę, atjoja karžygiai ir susikauna su pabaisa. Vytys ant jų krūtinių žadina protėvių narsa. Jie nugali pabaisą ir išlaisvina saulę.  Išleidęs paskutinį atodūsį, pabaisa virsta trimis geraisiais fėjinais. Ir šviesa vėl pasklinda po pasaulį.

Po pertraukos atsigavus nuo spektaklio jaudinančių emocijų, prasidėjo Vaikų laisvalaikio centro “Draugystė” programa.  Programa prasidėjo eilėraščiu. Toliau buvo parodijuojamos Lietuviškos TV programos.  “Klausimėlis” laidoje, sužinojome, kad su mumis yra jubilijatas, kuris buvo pasveikintas.  Kulinarijos studijoje, vaikai ne tik gamino ir vaišino patiekalais, bet ir dalyvavo atrakcione, nešdami lėkštes ant galvų. Tėčiai turėjo pavaizduoti reklamą, kurioje jiems nežinant, buvo atliktas akrobatinis triukas. Kai Urtė Maurušaitytė deklamavo eilėraštį, galėjai pasijausti, esąs poezijos pavasaryje. Neveltui Urtė labai sėkmingai pasirodė  prieš savaitę vykusiame raiškiojo skaitymo konkurse, Lietuvos Respublikos ambasadoje Norvegijos karalystėje, Osle. Duokim garo laidoje, buvo pakviesti tėveliai į sceną ir sudainavo dainą “Boružėlė septintaškė”. Jie taip įsijautę, su gilia išraiška dainavo, kad aplodismentai publiką pakėlė nuo kėdžių.

Programai einant į pabaigą, “Sveikinimų koncerte”, vaikai dainavo “Aš širdyje labai myliu savo mamą”. Sudainavę dainą kiekvienas nešė gėlę ir įteikė savo mamai. Mamų skruostai raudo, pirštų galais braukė tik ką pasirodžiusią ašarą, spaudė gėlę savo delne. Jų ir vaikų rankos susipindavo. Apkabinti glėbyje vaikai jautė šilumą.

Aprašymą parašė Zenonas Mačiulaitis.

Nuotraukos Ievos Nausėdės ir Zenono Mačiulaičio