Susitikimas su LR užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi Stavangeryje

Rugpjūčio 28 dieną Stavangeryje, Norvegijoje, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atvyko dalyvauti Miuncheno saugumo konferencijos kontekste vyksiančiame aukšto lygio energetinio saugumo forume. Atvyko ir Lietuvos Respublikos ambasadorė Norvegijos Karalystėje Izolda Bričkovskienė. Prieš energetinio saugumo forumą,  ministras ir ambasadorė susitiko su Rogalando lietuvių bendrijos atstovais.

Susitikimas vyko lietuvių kavinėje “InterSmak”. Ministas, Rogalando lietuviams, padovanojo Lietuvos valstybės istorinę ir nacionalinę vėliavas. Rogalando lietuvių bendrijos valdybos pirmininkas, Saulius Trepekūnas, dovanojo bendruomenės narės iš norvegų kalbos išverstą ir išleistą pasakų knygą.

Rogalando lietuvių bendrija vaišino kava, arbata, šokoladu, saldžiaisiais užkandžiais. Tautiečiai, ministro, teiravosi apie valstybės valdymo subtilybes, artėjančius rinkimus, Lietuvos reikalus.

Ministaras domėjosi lietuvių gyvenimu, kitų tautybių bendruomenėmis, Norvegijoje, pačius norvegus. Jis labai įdomiai pasakojo, traukdamas įvykius iš savo ilgametės tarptautinių santykių patirties. Ragino balsuoti ateinančiuose Seimo rinkimuose spalio 9 dieną. Nušvietė situaciją Lietuvoje. Priminė didelį Norvegijos indėlį į Lietuvos saugumą. Buvo paliesta ir Ukrainos, NATO, Europos Sąjungos, Barnevernet ir kitos temos. Šilto bendravimo įkarštyje, laikas nuo laiko jumoro sąmojį nutraukdavo ir palydėdavo garsus tautiečių juokas.

Pasidarę bendrą nuotrauką Rogalando lietuviai aprodė Stavangerio kraštovaizdį. Prie “Trijų kardų” (Tre Sverd), monumento, būsimasis Stavangerio  konsulas, Tor Alm, ministrą supažindino su paminklo simboline reikšme ir ypač šias vietoves menančia galinga vikingų epocha.  O lietuviai pasigyrė, kad ir jie jau spėjo savo istorinį anspaudą įspausti šioje vietoje, mat 2013 metais, Liepos 6-ąją - Mindaugo karūnavimo dieną, bendruomenė čia giedojo Tautinę giesmę.

Rogalando lietuviai buvo labai patenkinti šiltu bendravimu ir tirpstančiu atstumu tarp piliečių ir valdžios Tiesioginis bendravimas atneša kokybiškesnį situacijos suvokimą ir susikalbėjimą. Apie problemas ir procesų vyksmą vieni iš kitų išgirsta iš pirmų lūpų.

Zenonas Mačiulaitis

Nuotraukos Juliaus Miltenio

Burlaivio “Brabander” sutikimas Stavangeryje

Liepos 10 dieną 15 valandą Stavangerio uoste Rogalando lietuvių bendruomenė, plevėsuojant Lietuvos ir Norvegijos vėliavoms, sutiko atplaukusį Klaipėdos universiteto burlaivį “Brabander”.  Tolumoje pamačius laivą pradėjo dažniau plakti širdis, tarsi pamatytum dalelę Lietuvos. Laivui priartėjus susirinkę tautiečiai uždainavo “Ant kalno mūrai”, o pradėjus švartuotis: “Oi laukėm laukėm, mes svetelių laukėm”. Apie Stavangerį  papasakojo, bei bendruomenę pristatė Zenonas Mačiulaitis. Sveikinimo žodį pasakė būsimasis Stavangerio garbės konsulas Tor Alm. Bendruomenės atstovai, pasipuošę tautiniais kostiumais, svečiams įteikė namuose keptos duonos kepalą, kaip simbolį lietuvių kultūros. Kur besutiktų pasaulio platybėse lietuvius, ten ras lietuvišką kultūrą ir girdės lietuvių kalbą. Senais laikais duonos kelio patekimas ant stalo buvo ilgas ir sunkus, taip kaip ir ši “Brabander” kelionė.

Kapitonas Valdemaras Vizbaras pristatė įgulą, o Stavangerio lietuvius sveikino ir į vidų kvietė pasisvečiuoti, bei apžiūrėti burlaivio prof. dr. Virginijus Venskutonis. Burlaivio įgula rodė laivą, mokė specialius laivo patalpų pavadinimus.  Buvo labai įdomu matyti, kaip viskas logistiškai apmąstyta ir kiekviena laivo kertelė išnaudota kąm nors padėti. Ypač vaikai buvo patenkinti įsivaizduodami kapitonais šturmaninėje(valdymo patalpa) sukinėdami šturvalą, liečiant virves, žiūrėdami per iliuminatorių, sėdėdami kapitono kajutėje. Bendruomenės valdybos nariams, kapitonas  įteikė kepuraites ir marškinėlius su “Brabander” inicialais. Įgula buvo labai draugiška ir vaišinga. Vaišino lietuviška duona ir lašinukais, Kava ir lietuviškais saldainiais, virtu kompotu. Kas liko ilgiau buvo pavaišinti tik ką pagamintais kambuzoje(laivo virtuvė)šaltibarščiais su bulvėmis. Buvo labai įdomu klausytis daug apkeliavusio kapitono įvairiausių nuotykių. Rogalando lietuviai sužinojo, kad šalia ekspedicijos misijos, burlaivyje atliekami ir moksliniai tyrimai. Viešnagės pabaigoje jautėsi paliktas žmonių įkvėpimas, pasiryžusių priimti sunkų ir varginantį iššūkį, vardan kilnaus tikslo.

Kaip Klaipėdos universiteto tinklalapyje rašoma: “Burlaivis „Brabander“ minėdamas universiteto, kartu ir šalies 25-ių metų jubiliejų, leidžiasi į ilgiausią per 10-metį ekspediciją – iš Lietuvos aplink Islandiją ir atgal. Vienas iš ekspedicijos tikslų – supažindinti visuomenę su Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, formavimusi ir raida, pristatyti šalies jūrinio mokslo pasiekimus ir potencialą. Kelionės tolimiausias taškas – Islandija pasirinkta neatsitiktinai. Žinios pasauliui apie nepriklausomą Lietuvą skleidimu bus išreikšta pagarba šaliai, kuri 1990 metais kovo 11 dieną pirmoji pripažino paskelbtą Lietuvos Nepriklausomybę. Klaipėdos uostą paliko birželio 25 dieną ir grįžti numatyta – rugsėjo 10 dieną.

„Brabanderio“ ekspedicija į Islandiją – tai pirmasis renginys iš Lietuvos nepriklausomybės ir Klaipėdos universiteto įkūrimo 25-ių metų sukaktims paminėti suplanuotų jūrinių renginių ciklo „Užmirštos LDK ir Abiejų Tautų Respublikos karinio laivyno pergalės“. Jo metu Skandinavijos, Islandijos, Farerų salų, Jungtinės Karalystės uostuose bus demonstruojama Lietuvos valstybingumo simbolika, vykdomos parodomųjų vėliavų pagerbimo ceremonijos, kur tikimasi susitikti su pasaulio lietuviais, kartu prisiminti svarbiausius karinio laivyno įkūrimo istorinius faktus ir jų reikšmę Lietuvos kaip jūrinės valstybės formavimuisi. Jubiliejinių renginių ciklą papildys fotografijų paroda, menanti istorinio ir dabartinio šalies karinio laivyno vystymąsi bei veiklą, vyks paskaitos, skirtos prisiminti ir įprasminti Salacgryvos ir Olivos jūrų mūšius, kuriuose dalyvavo Abiejų Tautų Respublikos karinis laivynas”.

http://apc.ku.lt/index.php/brabander-zygis/

Zenonas Mačiulaitis

Nuotraukos Lino Tautkevičiaus

Meteorologai ragina mėgautis puikiais vasariškais orais

Šiuo metu oro temperatūra atskirose Norvegijos vietovėse šiam metų laikui būdingą vidurkį viršija nuo 3 iki 7 laipsnių. Todėl džiaugtis, pasak meteorologų, tiesiog privalu! Juolab, kad tokie orai nesitęs amžinai.

Tiek norvegų, tiek užsienio ekspertų prognozės Norvegijai šį kartą sutampa - vieningai žadama, jog jau po savaitės orai smarkiai atvės. Žemas slėgis atneš lietaus debesų, na o temperatūra bus jau pora laipsnių žemesnė nei vidutiniškai.

vg.no

Norvegijos Nacionalinę dieną Rogalando lietuviai šventė kartu su norvegais

Gegužės 17 dieną, Rogalando lietuvių bendruomenė, dalyvavo Norvegijos Nacionalinėje šventėje. 16:00 valandą rinkosi komunos paskirtoje vietoje  ir ruošėsi kartu su visais šventės dalyviais eiti eisenoje pagrindinėmis Stavangerio gatvėmis. Vieni kitiems veidą dažė geltonos, žalios ir raudonos spalvos linijomis, tikrino ar tvarkingai atrodo rūbai, lietuviškas tautinis kostiumas. Kas būreliais fotigrafavosi,  kas asmenukę darėsi.  Prieš pajudant eisenoje, vadinamoje - žmonių traukinys,“Folketoget”, pasidarė bendrą nuotrauką. 

Norvegai šią šventę, konstitucijos dieną, kurią paskelbė 1814 metais, švenčia su dideliu pasididžiavimu. Vyksta įvairūs renginiai. Groja orkestrai. Mieste šurmuliuoja minios žmonių.  Norvegiškų vėliavų jūra nusidriekia ištisomis gatvėmis. Dauguma norvegų į aikštes išeina su savo tautiniu kostiumu “Bunad”, pasipuošę savo vėliavos: raudonos, baltos ir mėlynos spalvų atributais. Vieni kitus sveikina “Gratulere med dagen”(sveikinu su diena).

Lietuviai ėjo su savo bendrijos vėliava ir lietuviškomis, norvegiškomis vėliavėlėmis. Žmonių minios, sudariusios gatvėse nenutrūkstamą koridorių, stebėjo žygiuojančius. Eisenoje dalyvavo apie 90 įvairių organizacijų. Kadangi  Lietuviai pirmą kartą oficialiai dalyvavo šventėje, norvegai labai smalsiai žiūrėjo į tautinius kostiumus, ir stengėsi atpažinti, kokią šalį atstovauja. Kadangi Stavangeris daugiatautis miestas, tai ir dalyvavimas internacionalinis. Gerai eiti už tailandiečiaų. Visą kelią jie linksminino muzika, šokiu, sveikindami žiūrinčius.  Karštu temperamentu audrino, o jų pelnyti aplodismentai, palydėdavo šiaurietiškesnius lietuvius.

Norvegai labai daug dėmesio skiria vaikų patriotiniam ugdymui. Neretai išvysi vaikus aprengtus tautiniais rūbais, bet nei vieno šventėje dalyvaujančio vaiko, neišvysi nepapuošto Norvegiškos vėliavos spalvomis. Vaikai pratinami dalyvauti  visuomeniniame gyvenime. Jie net turi savo atskirą Nacionalinės dienos minėjimo dalį - vaikų traukinuką, vadinamą “Barnetoget”.  Su tėvais ir mokytojais atsovauja savo mokyklas. Su treneriais, uniformuoti, sporto komandas. Vaikų organizacijos nešasi vėliavas ir eina su savo vadovais. Sveikina dalyvius ir  žiūrovus skanduodami įvairiausius šūkius, dainuoja dainas, mojuoja vėliavomis ir ploja rankomis džiaugdamiesi savo valstybe. Nesibaigiantis energijos užtaisas.

Pasiteiravus komunos atstovų, kaip pavyko šventė, jie buvo labai patenkinti lietuvių dalyvavimu ir kvietė kartu švęsti kitais metais.  Lietuvių bendruomenės dalyvavimu, detalių derinimu rūpinosi Linas Tautkevičius ir Zenonas Mačiulaitis. Nuostabų įspūdį palieka matant laimungus, pakiliai nusiteikusius žmones ir dalele prisidedant, prie jų gražių emocijų.

Norvegija viena iš pirmųjų valstybių pripažino Lietuvos Nepriklausomybę. Finansuoja Lietuvoje kalėjimų statybas, architektūrinių pastatų, turinčių išliekamają kultūrinę vertę, restauravimą. Su NATO misija saugoja mūsų šalies oro erdvę. Pastatė suskystintų gamtinių dujų laivą - saugyklą “Independence” ir padėjo užsitikrinti energetinę nepriklausomybę.  Norvegija draugiška šalis.

Zenonas Mačiulaitis

Nuotraukos Lino Tautkevičiaus ir Juliaus Miltenio

Motinos dienos minėjimas Rogalande

Gegužės 8 buvo tikra renginių apgultis Rogalando lietuviams.

Ryte vyko motinos dienos minėjimas, kartu su “Arti” aktoriais J. Gailiūte, D. Vengeliu ir garsistu, J. Ladyga. Įsidienojus, mono spektaklyje “Tėtis”, publiką džiugino aktorius R. Rudokas. O saulei pakrypus vakarop, dar vikingų laikus menančioje senojoje Solos bažnyčioje,  koncertavo Sandneso norvegų vyrų choras “Sandneskameratene”, vadovaujamas dirigento S. Trepekūno. Koncerte taip pat saksafonu grojo A. Jonaitis, pianinu A. Ivaškevičius, mušamaisiais R. Trepekūnienė ir nuostabiu sopranu džiugino G. Titlienė.

Nenorėdamas išsiplėsti, aprašysiu pirmąjį renginį.

11 valandą, saulutei šviečiant ir šiltam vėjeliui pučiant, su pakilia nuotaika vaikai ir tėveliai rinkosi į Maudlando mokyklą, Hommersake. Žinojimas apie staigmeną, kurią atsivežė aktoriai iš Lietuvos, smalsumu kankino susirinkusius. Mokytojos kaip nujausdamos, neleido kankintis nei mažiems nei dideliems. Aktorių pasirodymą perkėlė į renginio pirmą planą. Pradžioje prasidėjo Flash mob repeticija. Kai ši užduotis buvo įvykdyta ir šokis sušoktas, prasidėjo pasakos “Saulės išvadavimas”, repeticija.  Žiūrovai tapo dalyviais. Matavosi, rengėsi įvairiausiais kostiumais, kartojo vaidmenų veiksmus ir užduotis. O kai vaidmenyse pradėjo savim pasitikėt... scenoje patekėjo saulė. Ji negailėdama žarstė savo šviesius gerumo spindulius kur tik  gyvybę surado. Scenoje besisukdamos išdygo aguona, ramunė. Nykštukas blaškydamasis barstė gėrio sėklas. Atbėgo kiškučiai su kiškiene, egzotiški paukščiai su paukštiene. Ir staiga šią harmoniją nutraukia baisios trigalvės pabaisos riaumojimas.  Pabaisa išblaško visą gražiąją kūriniją ir įkalina saulę.  Bet kur buvę, kur nebuvę, atjoja karžygiai ir susikauna su pabaisa. Vytys ant jų krūtinių žadina protėvių narsa. Jie nugali pabaisą ir išlaisvina saulę.  Išleidęs paskutinį atodūsį, pabaisa virsta trimis geraisiais fėjinais. Ir šviesa vėl pasklinda po pasaulį.

Po pertraukos atsigavus nuo spektaklio jaudinančių emocijų, prasidėjo Vaikų laisvalaikio centro “Draugystė” programa.  Programa prasidėjo eilėraščiu. Toliau buvo parodijuojamos Lietuviškos TV programos.  “Klausimėlis” laidoje, sužinojome, kad su mumis yra jubilijatas, kuris buvo pasveikintas.  Kulinarijos studijoje, vaikai ne tik gamino ir vaišino patiekalais, bet ir dalyvavo atrakcione, nešdami lėkštes ant galvų. Tėčiai turėjo pavaizduoti reklamą, kurioje jiems nežinant, buvo atliktas akrobatinis triukas. Kai Urtė Maurušaitytė deklamavo eilėraštį, galėjai pasijausti, esąs poezijos pavasaryje. Neveltui Urtė labai sėkmingai pasirodė  prieš savaitę vykusiame raiškiojo skaitymo konkurse, Lietuvos Respublikos ambasadoje Norvegijos karalystėje, Osle. Duokim garo laidoje, buvo pakviesti tėveliai į sceną ir sudainavo dainą “Boružėlė septintaškė”. Jie taip įsijautę, su gilia išraiška dainavo, kad aplodismentai publiką pakėlė nuo kėdžių.

Programai einant į pabaigą, “Sveikinimų koncerte”, vaikai dainavo “Aš širdyje labai myliu savo mamą”. Sudainavę dainą kiekvienas nešė gėlę ir įteikė savo mamai. Mamų skruostai raudo, pirštų galais braukė tik ką pasirodžiusią ašarą, spaudė gėlę savo delne. Jų ir vaikų rankos susipindavo. Apkabinti glėbyje vaikai jautė šilumą.

Aprašymą parašė Zenonas Mačiulaitis.

Nuotraukos Ievos Nausėdės ir Zenono Mačiulaičio